Jau skamba paukštelių balsai...
Žemės diena Plateliuose
Marytė MARGIENĖ
Pavasari, seniai jau lauktas,
Netruk ateit gražus ir baltas.
Gėlelės pumpurais kvapiais
Pražys žiedeliais nuostabiais,
Per pievą skris maža bitutė,
Gelsvais sparnais apglėbs saulutė,
Sušils kiekvienas vabalėlis –
Vaikelis žemės motinėlės.
Rima Tekoriūtė, penktokė
Platelių gimnazijos bendruomenė kovo 20-ąją minėjo Pasaulinė Žemės dieną, kuri pasaulyje jau minima 40 metų. Ta diena mus priverčia ne tik pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu, pailgėjusia diena, sugrįžtančiais paukščiais, bet ir pamąstyti apie Žemei iškilusias problemas. Prie gimnazijos jau ketvirti metai plazda Žalioji vėliava, mus supa graži aplinka, todėl esame neabejingi aplinkosaugai.
Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojos Marija Jankauskienė ir Gitana Sidabrienė per pamokas pasakojo apie parko biologinę įvairovę, pažintinius takus, kultūrinį paveldą. Gimnazijos vestibiulyje vyko inkilų paroda–konkursas. Mokiniai pagamino per šimtą namelių sparnuočiams. 30 inkilų zylutėms sukalė technologijų pamokose, o kitus padarė namuose patys arba kartu su tėveliais....
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos vienuoliktokai dalyvavo pažintiniame žygyje po Nevėžio senvages.
... Susitikome Gringalių miške. Krekenavos regioninio parko direkcijos darbuotojams padėjome pastatyti stendą, kuriame rašoma apie Nevėžio senvages. Tuomet prasidėjo mūsų ekskursija upės pakrante.
Apie senąsias Nevėžio vagas mums papasakojo Lina Juozaitienė ir Robertas Grušauskas. Visi grožėjomės natūralia gamta ir klausėmės įdomių parko darbuotojų pasakojimų apie augalus bei gyvūnus. Sužinojome, kaip atrodo veronika, kūpolis, vėdrynas ir t.t., kaip gyvena bebrai, geniai... Sugrįžę prisėdome miško pavėsinėje, dalinomės įspūdžiais ir gėrėme saldžią mėtų arbatą. Puiku, jog galėjome iš arčiau susipažinti su unikalia mūsų krašto gamta ir jos „istorijomis“.
Sunkmetis per žaliąją prizmę
Ramunė MIKITIEJEVA, Povilas VITKAUSKAS
Kauno marių regioninio parko vyr. specialistai
Moderniame naujausių technologijų lepinamos vartotojiškos visuomenės pasaulyje senovės tradicijos ir istorinė atmintis vis dažniau nustumiami į antrą planą – tarsi kliūtis tobulėjimui. Įvairiais laikotarpiais lietuviams grėsė nutautėjimas – sulenkinimas, rusifikacija. Šiandien susiduriame su kitomis kultūrinėmis grėsmėmis – globalizacija ir su ja susijusia homogenizacija, į mūsų sąmonę veržiasi blizgančių akropolių ir makdonaldų kultūra.
Atsispyrę ir įveikę negandas, toliau žengiame pažangos link, bet neretai gėdijamės prisipažinti, kad ne visada buvome tokie pažangūs ir novatoriški. O gėdytis praeities tikrai nėra dėl ko. Priešingai, iš jos reikėtų pasimokyti. Ir pamokas pradėti nuo mūsų buities tradicijų, kurios baigia išblėsti ne tik praktiškai, bet ir teoriškai. Bent kartais iškeiskime „hamburgerius“, picas ir kebabus į maistą, kurį nuo seno vartojo mūsų protėviai, turėję mažiau bėdų dėl viršsvorio ir įvairiausių mitybinių sutrikimų...