Pakrančių teršėjų ganiava pasitelkus licenciją pasibaigė?

Sakome: „Darom!“,  realybėje – „Šiukšlinam!“ Pakrančių teršėjų ganiava pasitelkus licenciją pasibaigė? Pastabos pasikalbant su Robertu KUBILIUMI, Nemuno deltos regioninio parko vyriausiuoju specialistu. Augustas UKTVERIS   Ar 13 - laimingas skaičius?   Robertą Kubilių Pamaryje pažįsta daugelis. Ypač žvejai mėgėjai, kuriuos kažkada Robertas ir nubausdavo, kuriems ir patardavo, nes apie ichtiologijos dalykus juk išmanė ir išmano. Buvęs Šilutės rajono Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas, pradėjęs dirbti Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje, aiškiai žinojo, jog čia reikia plušėti atsiraitojus rankeles. Jei inspekciniame darbe teko kariauti su meškeriotojais, tą patį neretai turi daryti ir dirbdamas vyriausiojo specialisto pareigose regioniniame parke. Visai neseniai Robertui pagrindinis užsiėmimas dar nebuvo licencinė žūklė toje saugomoje teritorijoje. Vaizdžiau tariant, licencijų išdavinėjimas. Žinoma, tiesiogiai tuo Robertas neužsiiminėjo, parko teritorijoje buvo tų licencijų platintojai, tarp kurių – ir degalinių...

Pamąstymai prie lauželio...

Pamąstymai prie lauželio... Jurga LABANAUSKIENĖ Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistė informacijai   Pavasaris.  Šylantis oras ir atbundanti gamta vilioja ilgiau pabūti lauke, tvarkyti savo gyvenamąją aplinką. Grėbstome pernykščius lapus, sausą žolę, genim sodus. Ir kur visas šitas gėris atsiduria? Ogi - lauže! Dažnas šventai tiki, kad tokiu būdu atsikrato įvairių parazitų, sodo ligų sukėlėjų, o tuo pačiu ir bjaurių šiukšlių. Kiekvienas nukritęs lapelis tampa didžiu priešu ir kaip kokia viduramžių ragana, net be teismo, pavirsta dūmais. Nesigilinsiu į estetikos problemas ir gausybės žurnalų siūlomus „gražiausių sodybų“ sukūrimo patarimus. Tik vis pagalvoju, kad vos po poros metų iš visų šitų lapų, žolelių ir šakelių pasigamintų puikiausia derlingiausia žemė, pačios gamtos sukurta, kuriai nereikia jokių trąšų (na, netikiu aš tų visaip sertifikuotų trąšų nekenksmingumu, nors tu ką). O ir daryti beveik nieko nereikia, tik vieną kartą susikalei medinę dėžę ir mesk ten visus tuos „bjauriuosius lapus“, vasarą piktžoles ir kitas...

Mūsų kasdienybė – šiukšlės

Mūsų kasdienybė – šiukšlės Vacys PAULAUSKAS Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius   Taip jau ,,surėdytas“ žmogus, jog kartais ima ir ko nors pasiilgsta. Meškeriotojams ši būsena suprantama ir dažnai pasitaikanti. Dažniausiai ilgimasi žuvingų, malonias akimirkas primenančių vietų. Man tokia vieta yra Elektrėnų marių šiltasis kanalas. Ir visiškai nesvarbu, kad jis seniai prarado geriausios meškeriotojų varžyboms organizuoti vietos šlovę. Dalyvavimas varžybose, jų organizavimas Lietuvos moksleiviams ir paskutinės išvykos prieš man atsisveikinant su Nevalstybinių vaikų globos namų ,,Vilniaus SOS vaikų  kaimo“ jaunaisiais žvejais traukia ne savo žuvingumu, bet gyvais praeities prisiminimais. Todėl, išgirdęs iš žmonos, kad ji pasiilgo Elektrėnų kanalo ir aukšlyčių, labai apsidžiaugiau ir kruopščiai paruošiau meškerėles.   Bendravimas su gamta            Prie kanalo atvykome viduryje savaitės ir gamtos prieglobstyje tikėjomės ramaus poilsio. Neapsirikome, maloniai...