Manote, kad augalas, žydintis žaviame sodelyje, gali tapti mirtinu ginklu tiktai klasikinio angliško detektyvo puslapiuose? Deja, daugelis mūsų dekoratyvinių augalų išties nuodingi. Neatsargus elgesys su jais gali turėti liūdnų pasekmių: galima ir apsinuodyti, ir nudegti. Ypač budriems reikia būti mūsų mažųjų atžvilgiu – juk sužiūrėti vaikus tarpais itin sunku, jų smalsumas nežino ribų. Būtent todėl potencialiai pavojingus augalus reikia ne tik patiems pažinti, bet ir būtinai apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamų kontaktų su jais.
Kai kurie medžiai, krūmai ir gėlės taip tvirtai „prigijo“ mūsų sodų sklypeliuose, kad anaiptol ne kiekvienas sodininkas žino apie jų slaptą klastingumą.
Dizainerių numylėtiniai
Ožekšnis – krūmas su labai gražiomis uogomis, dažnai sutinkamas laukinėje gamtoje. Jo dekoratyvumas savo viršūnę pasiekia rudenį, kai įvairių ožekšnių rūšių lapija nusidažo nuostabiais rausvai raudonais tonais.
Ožekšnių šaknys, žievė ir uogos turi medžiagų, veikiančių kaip vėmimą ir viduriavimą skatinantys laisvinamieji. Suvartojus juos didesnėmis dozėmis, gali pradėti kraujuoti žarnynas. Kadangi ožekšnių vaisiai atrodo labai patraukliai, jais lengvai gali apsinuodyti vaikai, kurių kai kada nesustabdo net kiek kartokos uogos.
Kukmedis – ilgalaikis ir labai gražus spygliuotis, labai dažnai sutinkamas Vakarų Europos soduose ir parkuose. Pastaraisiais metais jis vis dažniau išsikovoja vietą mūsų sodų sklypeliuose. Tai nestebina. Pirma, šis klasikinis medis idealiai tinka figūriniam kirpimui, leidžiančiam sukurti puikias žaliąsias skulptūras. Antra, kukmedis neserga, jo negraužia kenkėjai, jis atsparus pavėsiui ir greit neišsistiebia aukštyn, užgoždamas kitus augalus.
Visose šio puikaus augalo dalyse (išskyrus uogų minkštimą) esama toksinų: nuodingų medžiagų mišinio, stipriai suerzinančio virškinamąjį traktą, sukeliančio vėmimą ir viduriavimą. Bet svarbiausia – jis stipriai paveikia širdies veiklą ir gali netgi sutrikdyti kvėpavimo procesą.
Raganos išdaigos
Kai kurie gražiai žydintys augalai gali kelti ne tik susižavėjimą. Ne veltui jie asocijuojasi su žavingomis, bet pavojingomis raganomis, galinčiomis apkvaitinti ir nužudyti žmogų. Sodinant tokius augalus sode arba išvydus juos už savo sklypo ribų, būtina laikytis atitinkamų atsargumo priemonių.
Durnaropė – stebėtinai gražus augalas, neretai naudojamas dekoratyviojoje sodininkystėje. Kai kuriuose pietų kraštuose galima išvysti ištisus durnaropių sąvašynus. O prekybininkai plačiai prekiauja šio augalo gentainės – indiškosios durnaropės sėklomis. Indiškoji durnaropė – nuostabiai atrodantis augalas, žydintis baltais, rausvais ir violetiniais žiedais. Jie efektingi, jais grožimasi, tačiau ne visi žino, kad yra itin pavojingi.
Visos durnaropės labai nuodingos. Mat turi medžiagų, itin stipriai paveikiančių mūsų vegetatyvinę nervų sistemą. Vienas iš pirmųjų apsinuodijimo požymių – sausumas burnoje. Netrukus nukentėjusiajam pakyla temperatūra, pablogėja regėjimas, atsiranda šviesos baimė, galvos skausmas ir svaigulys. Vėliau stipriai sutrinka psichika. Vaikai neretai apsinuodija durnaropės sėklomis, panašiomis į aguonų grūdelius.
Drignė – piktžolė, itin dažnai sutinkama pietiniuose kraštuose. Žydėjimo metu drignės gana patrauklios, todėl neretai auginamos ir kaip sodų puošmena.
Posakis „Tu ką, drignių apsiėdei?“ turi rimtą pagrindą. Lengvai apsinuodijus, burnoje pradedamas jausti sausumas, išsiplečia vyzdžiai, patankėja širdies plakimas, sutrinka kalba. Sunkesniais atvejais žmogus praranda orientaciją, būna psichiškai suaudrintas, gali ištikti traukuliai.
Simpatingieji „nudegintojai“
Tarp sodo augalų sutinkame „originalų“, kurie nepakenčia niekieno prisilietimo. O prie kai kurių iš jų tam tikromis aplinkybėmis net prisiartinti pavojinga. Familiaraus elgesio nuostata gali tapti nudegimai.
Diktonas – daugiametis žolinis augalas, siekiantis nuo 25 iki 100 cm aukštį. Jo pagrindinė puošmena – gražūs balti, rausvi ar violetiniai žiedeliai, turintys stiprų, ne itin malonų kvapą. Kaip laukinis augalas jis dažnai sutinkamas Kaukazo kalnuose.
Diktonas išskiria itin didelį eterinių aliejų kiekį. Šių aliejų būna tiek daug, kad jei prie žydinčio augalo prikištume uždegtą degtuką, aliejiniai garai užsiliepsnotų, tačiau pačiam diktonui nepadarytų jokios žalos.
Diktono eteriniai aliejai ant žmogaus odos gali palikti cheminių nudegimų. Diktono nereikia netgi liesti: užtenka tiesiog prieiti prie jo pernelyg arti ir atsidurti jo „debesyje“. Eterinių aliejų poveikis pasireiškia ne iškart, o praėjus keletui valandų po kontakto. Iš pradžių oda pradės niežėti, atsiras odos paraudimų ir suerzinimų, lydimų padidėjusios temperatūros ir silpnumo. Esant stipresniems nudegimams, atsiranda vandeningų pūslių. Jeigu nudeginta oda suskeldėja, gali atsirasti žaizdelių ir pūlinių. Žaizdos gyja lėtai, tarpais ištisus metus, o jų vietoje gali likti randai.
Rūta – daugiametis puskrūmis, pastaruoju metu vis dažniau pasirodantis mūsų soduose: kaip dekoratyvinis augalas jis vis dažniau naudojamas klombų ir takelių „įrėminimui“.
Pagrindinė rūtos keliama grėsmė – jos sugebėjimas sukelti odos nudegimus. Rūta ne tokia piktybinė, kaip liūdnai pagarsėjęs Sosnovskio barštis, tačiau, esant betarpiškam kontaktui su ja, maždaug dešimt procentų asmenų (daugiausia šviesiaplaukių ir raudonplaukių) mažų mažiausiai pasigauna dermatitą. Ypač pavojinga rūta žmonėms, kurių oda žymiai švelnesnė negu suaugusiųjų.
Išgyvenimo mokykla
Įtarus apsinuodijimą nuodingaisiais augalais privalu, nelaukiant, kol pasireikš charakteringi požymiai, griebtis skubių priemonių. Pirmiausia nukentėjusiajam reikia sukelti vėmimą (išskyrus atvejus, kai žmogus yra praradęs sąmonę), vėliau duoti preparatų, užkertančių kelią nuodo prasiskverbimui į organizmą, pavyzdžiui, aktyvuotos anglies, o po 15-20 minučių sukelti vėmimą pakartotinai.
Po kontakto su augalais, sukeliančiais nudegimus, pažeistas odos vietas dera apiplauti vandeniu ir uždėti švarų tvarstį.
Suteikus nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, dera nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Augusto Uktverio nuotrauka
